ŠiMC privačios mokyklos interjeras
Pirmasis Šv. Jokūbo kvartale duris atvėrė garsusis ŠiMC – mokykla, kuri vienija daugiau kaip 500 mokinių ir per 50 mokytojų, gyvenančių tarsi didelė darni šeima ir mokyklinės kasdienybės pilkumą įveikiančių begale spalvingų, įdomių, nepaprastų projektų. Savaime suprantama, ŠiMC ugdymo esmę turėjo atspindėti ir naujosios jo erdvės.
Kaip 5 architektės Akiko Tutlys, Jūratė Norkutė, Aurelija Slapikaitė, Miglė Šalnaitė ir Vida Miškūnaitė-Jarošienė dirba bendrystėje galimas ir architektūrinis spintas ir lydintis malonus jausmas, bei džiaugsmas bendru rezultatu!!!
Ji 3100 kv. m ploto ŠiMC interjero projektą nuo idėjos iki techninių brėžinių įgyvendino per stulbinamai trumpą laiką – 6 mėnesius.
„Turint galvoje apimtį ir struktūrą, tai buvo vienas iš greičiausiai mūsų komandos atliktų projektų“, – sako „ArchDesign“ įkūrėja ir vadovė architektė Akiko Tutlys.
„Projekto sėkmę lėmė glaudus komandinis darbas, aiškus pasiskirstymas užduotimis ir bendra beveik 20 metų darbo patirtis“, – pabrėžia architektė Jūratė Norkutė.
ŠiMC interjeras turėjo atitikti nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimus, atviros mokslo įstaigos idėją, funkcionalumo ir saugumo reikalavimus. Interjero idėjas architektėms iš dalies diktavo netradicinis patalpų išdėstymas ir skirtingų epochų erdvės – nuo šimtmečius menančių pastato skliautų, sienų iš riedulių iki modernių skaidrių architektūrinių inkliuzų.
Architektės Aurelijos Slapikaitės-Jurkonės žodžiais, kuriant interjerą atsižvelgta ir į mokykloje taikomus skirtingus vaikų lavinimo metodus. Pamokos ŠiMC gali vykti netikėčiausiose erdvėse – ne tik klasėje, bet ir koridoriuje ar amfiteatre, dėl to pasirinkti lengvai perstatomi moduliniai baldai. Kiekviename mokyklos aukšte nuotaika kuriama vis kitomis spalvomis, formomis ir apdaila. Pavyzdžiui, pradinukams skirtas pirmasis aukštas išsiskiria terakotos atspalviais, o mansardiniame aukšte, kur vyksta užsiėmimai vyresniųjų klasių moksleiviams, dominuoja samanų žalumo spalvos. Rūsyje įrengtos įspūdingo dydžio multifunkcinės salės interjero spalvos susitelkia į žaismingą paletę – tapytojo PietoMondriano paveikslo frag-mentą primenantį sienų raštą.
Naujajame mokyklos amfiteatre interjero architektės išplėtojo studijos „DO architects“ pastato atvirumo miestui idėją: suprojektuoti suoliukai, ant kurių sėdėdami mokiniai jaučiasi laiką leidžiantys upės krantinėje. Palubėje sumontuoti debesis primenantys pakabinamų lubų segmentai. Amfiteatro grindų plytelių dangos forma ir antracito pilkos atspalvis kelia asociacijų su lauko trinkelėmis ir tuo pat metu vizualiai praplečia erdvę į lauką. Architekčių idėja kuo sklandžiau sujungti ir praplėsti erdves pratęsiama mokyklos klasėse su stiklinėmis pertvaromis, naikinančiomis ribas tarp kabinetų ir koridorių.
ŠiMC lavinimo programoje labai svarbi muzika, todėl architekčių komandai kilo idėja muzikos garsų bangų dažnius paversti raštu. Pasirinktas mokinių atliekamos roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ fragmentas. Gautas garso bangų dažnis buvo išdidintas ir paverstas grafiniu motyvu, kuris keliauja per visas mokyklos vitrinines pertvaras ir persikelia į palubę vingiuojančių šviestuvų pavidalu.
„Mokykloje atidengta nemažai mūro sienų, kuriose matomos ne tik XVIII ir XIX a. plytos, bet ir pastate po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo naudotos keramzito plytos. Mūsų tikslas – parodyti visus laikotarpius, kuriuos išgyveno šis pastatas, – pasakoja interjero projektą kuravusi architektė A. Tutlys. – Kai kurias sienas vis dėlto reikėjo uždengti, tad po ilgų ieškojimų pasirinkome senovinį sienų tinkavimo būdą. Specialistai atkūrė tinko formulę – šį statybinių kalkių ir smėlio mišinį lietuviai naudojo šimtmečius. Beje, šviesios spalvos tinkas nėra dažytas, atspalvį jam suteikė smėlis.“
Eksponuojamos seno mūro sienos sudaro 280 kv. m, o kalkiniu skiediniu tinkuotų sienų plotas – 910 kv. m. Kryžminiai pastato skliautai restauruoti akcentuojant iškalbingus skirtingų epochų pėdsakus. Pašnekovių teigimu, tinkuotos sienos ir skliautai mažina aidą koridoriuje, todėl čia net galima vesti pamokas. Beje, visas mokyklos patalpų akustikos projektas įgyvendintas remiantis profesionalių akustikos specialistų skaičiavimais. Daug dėmesio skirta šviežio oro tiekimo patalpose sprendiniams.
Cokoliniame mokyklos aukšte, moksleivių drabužinėse, dominuoja riedulių sienos. Praktiniais sumetimais dalis akmeninių sienų uždengta, o dalis restauruota ir žaismingai apšviesta. Netipinės ne tik drabužinės, bet ir mokyklos WC patalpos – keliose iš jų yra erdvūs prieškambariai su veidrodžiais, primenančiais retro stiliaus drabužines. Pro prieškambarių langus matyti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.
Architektės Miglės Šalnaitės žodžiais, mokyklos bendruomenė dar tik jaukinasi patalpas, tačiau jau sulaukta teigiamų atsiliepimų, kad mokyklos erdvės patogios darbui, skatina motyvaciją įvairioms veikloms. Kiekvienas čia jaučiasi šeimininkas.
Pastato architektūra: DO ARCHITECTS su projekto vadove Gilma Teodora Gylyte.
Pastato interjero dizainas:Akiko Tutlys, Jūratė Norkutė, Aurelija Slapikaitė, Miglė Šalnaitė, Vida Miškūnaitė-Jarošienė.